 |
 |
|
 |
||
 |
 |
Anksčiau ar vėliau taip turėjo nutikti. Tad geriau jau anksčiau.. :)
Nuo šiol mano blog’ą galėsite rasti šiuo adresu:
wapdream.com/blog
Pasikeitė RSS naujienų šaltinis, jį galite užsiprenumeruoti ČIA.
Čia esančius įrašus paliksiu kaip archyvą, kuriame galbūt kažkas dar ras kažką naudingo. :)
Naujame blog’e pasistengsiu rašyti šiek tiek kokybiškiau bei bandysiu vieną naują kategoriją įvesti - visiems įdomi ji tikrai nebus, bet bent man asmeniškai labai naudinga. :)
Woohoo, baigėsi šios savaitės studijų vargai ir jaučiuosi kaip kokį akmenį nuo krūtinės nusimetęs!.. :))))
Mūsų daryta prezentacija, jei kam įdomu - presentation.ppt (325 Kb), tik gal pusę prezentacijos užėme duombazės rodymas, o čia to nėra.
Pati prezentacijos praėjo gana neblogai. Žinoma, jaudulio neišvengiau, nebuvo daug body language, gal kiek per tyliai.. Bet bendrai paėmus tai vaizdas geras buvo. :) Neįsivaizduoju, kokio įvertinimo sulauksiu, bet labai palengvėjo, kad viskas pagaliau baigėsi.. ;)
Šiandien pora valandų prieš prezentaciją bandėm repetuoti ir pasižiūrėti kaip sekasi viskas.. :) Ir tas šaunuolis tinginys, apie kurį jau rašiau, sugalvojo ateiti valandą pavėlavęs.. Tai netylėjau ir jo darbą visiškai useless išvadinau, o patį darantį shitty dalykus ir esantį su no respect or responsibility at all. Anglai burnojo ant jo, kad tikrai pasakys viską apie jį, kol jo nebuvo, bet tik atėjo - jie vėl ramūs sėdi. Bet aš netylėjau ir pasakiau! :)) Matot, koks aš kietas? :) Po to sako man “šaunolis, I’ve enjoyed it“..
Jei rimtai, tai dzin man. Me eina švęsti.. ^^ Kas su manim?
Belgų kompozitoriaus daina, sukurta 1983 metais. Ištrauka iš filmo What Dreams May Come.
Wim Mertens - Struggle for Pleasure
Turbūt nieko nenustebinčiau pasakydamas, kad gyvenimas yra neteisingas ir yra nemažai dalykų, kurie nuo mūsų nepriklauso ir nėra sąžiningi.. :)
Kaip jau buvau minėjęs kažkada, viena pagrindinių šio semestro užduočių - dirbti komandoje ir padaryti pranešimą bei prezentaciją. Šių atsiskaitymų vertė tikrai didelė, tad į tai gan rimtai žiūrima buvo.
Darbui buvo skirti du mėnesiai ir šia savaitę reikia atsiskaityti. Prie užduoties dirbau aš ir du anglai. Niekuo nesiskundžiu, viskas gan sklandžiai ir gerai ėjosi. Nesąžininga šiame dalyke yra tai, kad vienas anglas nieko nedarė ir paskutinę naktį (!) prieš atsiskaitymą atsibudo ir užsinorėjo atsirasti dirbusių sarąše. Mldc jis už tai, kad sugebėjo iš tuščio į kiaurą pilstydamas prirašyti paragrafą apie savo didelį indėlį ir jame nieko nebuvo. Mldc už tai, kad gaus tą patį pažymį, kaip ir mes, dirbę ir rašę. Kam stengtis, jei už tave padaro kiti? :) O dar šauniau bus tai, kad ketvirtadienį vyks prezentacija ir visai nenustebsiu, kad jis gaus geresnį įvertinimą už mane. Jis - anglas, o mano anglų kalbos sugebėjimai toli gražu nėra tokie geri, kad sugebėčiau raiškiai ir sklandžiai viską pristatyti. :) Nusišypsos jis, akim paklapsės ir galės džiaugtis, kad išsisuko iš padėties ir taip šauniai išdūrė mus.
Aš nesu piktas, tikrai ne. :) Pikti yra tie du dirbę anglai.. :) Ir aš juos suprantu, bet juk life is not fair ir tenka tik priimti kažkaip tai. Ir šiaip, kadangi man jau stipendija nutolo, tai kažkaip gerokai ramiau jau į žiūriu į viską ir tas gal tik į naudą išeis.
Šį semestrą toks paradoksas yra.. Mokomės gana paprastus dalykus ir pats jų turinys nėra sunkus, bet gauti gerą pažymį yra be galo sunku. Jei pirmą semestrą visko buvo daugiau, bet nors žinojai, kad įdėjęs pastangų gausi atitinkamą įvertinimą. Dabar atrodo, kad per daug subjektyvių faktorių tavo pažymius įtakoja. Visokių esių, prezentacijų ir pan. vertinimai stipriai nuo dėstytojo nuotaikos/filosofijos/požiūrio priklauso.
Jei kam įdomu, mūsų prezentacija (be ketvirto nario indėlio) galima parsisiųsti iš čia: report.pdf (1,53 Mb). Toli nuo tobulybės ir nemažai, kas man nepatinka, bet darbo įdėta gerokai daugiau nei iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti.
Dar šiandien atidaviau Systems Analysis and Design užduotį. Jos vertė - 40%, o tai tikrai nemažai. Užduotis nėra didelė, bet gana slidi - tikrai nesu tikras, ar gerai padariau. Aišku, per tingumą vis atidėliojau ir tik vakar vidurnaktį supratau, kad jau tikrai reikėtų pradėti daryti.. Štai mano dvi valandas darytas sprendimas, jei kam nors įdomu - systems_analysis_and_design.pdf (36 Kb).
Net neįsivaizduoju, kaip viskas baigsis - laikas parodys! :) Be prezentacijos dar liko matiekos užduotis, viena esė ir du egzaminai. Na dar programavimo projekto pristatymas. Kaip nors susitvarkysiu tikiuos. :)
Lygiai prieš metus, artėjant egzams, buvo užėjusi grupės Metallica klausymo manija man. Ir ši muzika man tikrai padeda pasisemti energijos, jėgų bei atsikratyti kažkokių neigiamų minčių. Kad ir kaip bandžiau sau įsiteigti, bet man jokie Mocartai to pasiekti tikrai nepadeda ir abejoju, ar kada padės.
Gan ilgai mąsčiau, kokią dainą įdėti šiame įraše ir pasirinkti buvo per daug sunku.. :/ Įdėjau dainą iš koncerto Maskvoje 1991-ais metais. Ką užkabins – paklausys ir kitas, žinomesnes, dainas, kam nepatiks – neklausys. Paprasta. :)
Metallica - Harvester Of Sorrow
It is so fucking awesome! ;]
Jei kažkam atrodo, kad ši muzika tiesiog kupina agresijos ir destruktyvumo, tai paklausykit bent keletos šių dainų ir, atkreipę dėmesį į muzikos sudėtingumą, pagalvokite dar kartą. :) Visos dainos man labai prasmingos ir muzika nuostabiai tai perteikia.
Norėčiau pasvarstyti, kokie yra pliusai ir minusai rimto blogo rašyme, t.y.: atskiras serveris, kuo kokybiškiau parašyti įrašai, apibrėžtos temos ir pan. Nenorėjau pulti iš karto palikti blogas.lt sistemos ir pirma pasvarstyti, ar man verta tai daryti..
UŽ
Laisvė
Galimybė visiškai pakeisti dizainą, pridėti patogesnių funkcijų/įskiepių.. Kitaip tariant - individualumas.
Jokių reklamų
Suprantu, kad reklamos padeda išlaikyti interneto projektus, bet čia esanti reklama yra gana erzinanti ir užima nemažai vietos.
Skirstymas į kategorijos
Galimybė įrašus skirstyti į atskiras kategorijas leistų viską pateikti aiškiau ir kokybiškiau. Nesu tikras, galbūt tai įmanoma ir čia, tačiau turbūt galimybės bus gan ribotos.
Rimti skaitytojai
Turbūt nesuklysiu pasakęs, kad yra dalis žmonių, kurie į blogas.lt sistemos blogus žiūri kaip į antrarūšius (emo style ar pan. išankstinis nusistatymas).
Rimtesnės temos
Noriu to ar nenoriu, bet reikia pripažini, kad studijuoju IT ir šia tema savo mintis pareikšti būtų į naudą žiūrint iš profesinės pusės. Rimtesnis blogas leistų rimtas ir naudingas temas pateikti “rimčiau” (prašom nesikabinėti prie šio žodžio).. :)
Patogesnis komentavimas
Čia esanti komentarų sistema nėra patogi ir sunkoka sekti komentuotojus (jei tokių apskritai yra).
Tobulėjimas rašant
Gal pavyktų išmokti dar aiškiau reikšti savo mintis. Viliuosi. :)
PRIEŠ
Laiko sunaudojimas
Rašymas kiek rimtesnėmis/profesinėmis temomis pareikalautų papildomo laiko.
Skaitytojų praradimas
Būtų gaila prarasti dalį dabar skaitančių žmonių, kuriems galbūt įdomios mano dabartinės blevyzgos. Sunku nuspėti, kaip būtų sureaguota į naują rašymo pakraipą, bet gyvenimo/studijų temų vis tiek neatsisakyčiau.
Reikalingas serveris
Dabar talpinimas nekainuoja ir nereikia sukti dėl to galvos. Gerai, kad aš jau turiu hostingą ir man problemų dėl blogo patalpinimo nebūtų - tačiau kitiems jų gali kilti.
Sunkiau pasiekti skaitytojus
blogas.lt sistema aplanko daug žmonių ir jie mato naujausius/populiariausius įrašus.. Taip jiems tu esi lengviau matomas. Turint atskirą blogą būtų sunkiau pasiekti žmonės, bet, žinoma, viskas įmanoma..
Cenzūra
Jei jau pasiryščiau rašyti rimčiau, tai bereikšmių ir spontaniškų įrašų tektų kuo labiau vengti.. O ir šiaip apgalvoti reikėtų du kartus prieš parašant.
Išvados
Apibendrinant norėčiau pasakyti, kad pagrindinė nauda, kurią gaučiau rašydamas rimčiau, būtų ta, kad galbūt sulaukčiau naudingų patarimų IT srityje, galbūt sulaukčiau įdomių diskusijų ir nuomonių apsikeitimo.. Viską peržiūrėjęs manau, kad ryšiuos rimtesnio blogo sukurimui. :) Tikiuos, kad mane skaitantys nepabėgs, o jei naujos temos bus neįdomios - tiesiog praleis jas. Ir sorry už per dažną žodžio “rimtas” naudojimą, bet į šią sąvoką gan nemažai dalykų įeina. :)
Jei turi kokių minčių dėl rimto blogo ar manot, jog kažką praleidau - maloniai išklausysiu. :)
Štai kaip gražiai vakar University of Surrey buvo pasipuošęs sniegu. :) Ir net neįtartum, kad porą dienų prieš tai švietė saulė ir buvo šilta.. Kaip greitai prisnigo, taip greitai ir nutirpo. :)
Balta balta, kur dairais.. :)
Man šios foto visai patiko - sniegas ant žalumos.. 
Paukščiukai nemiega.. :}
Labai jau man patiko šis stulpas prie bibliotekos.. :))
Tiesiog spalvų kontrastas. :)
Ir pabaigai - šiek tiek žiedų. :)
Šiandien tapau oficialiai dar vienais metais vyresnis.. ^^ Galiu pasakyti tik tiek - gyvenimas gerėja.. :) 12-oj klasėj buvo nuostabūs metai, pirmi metai univere - dar geresni, o kiti metai turėtų būti dar įspūdingesni.. :)~
Šia puikia proga pagąsdinsiu skaitančius pora savo nuotraukų.. :)
Susigūžęs tarp Sardinijos kalvų. :)
O čia ir belekoks.. :))
Dėkui, kad skaitot! ;)
Peace & Love
P.S. labai jau keistas oras šiandien.. o_O
Jefferson Airplane - White Rabbit (geri žodžiai)
Labai labai norėčiau, kad pavyktų pateikti savo požiūrį į knygas, kuo mažiau priklausomą nuo kitų nuomonės ar įkaltų į galvą stereotipų. :)
Vaikystėje labai mėgau knygas ir skaitydavau kuo storesnes ir kuo daugiau. Aišku, skaitydavau visokias pasakas ir pan., gi vaikas buvau. :) Čia nuo kokių šešerių iki kokios gal penktos klasės - bijau pameluoti. Vėliau turbūt keitėsi interesai, pomėgiai ir nebeskaičiau knygų. Tačiau knygos buvo kišamos per literatūros pamokas. Biliūnas/Žemaitė/Putinas/Škėma ir t.t. ir pan. - bet tai manęs nekasė, nedomino ir atrodydavo, kad skaitau apie kažką, ko nejaučiu.
Žinoma, knygos neapsiriboja vien šia, man nepatikusia, literatūros klasika. Ir tada atradau labai gerą dalyką - www.kitosknygos.lt :) Jau daugiau nei dešimt knygų iš ten perskaičiau ir buvo tikrai įdomu - tos knygos mane kažkuo papildė. Nesakau, kad visos knygos ten geros, bet manau daugelis atrastų kažką sau.
Paulo Coelho - Alchemikas
Dabar toks minties šuolis - vakar perskaičiau vieną literatūros elito kūrinį, jei galima taip pasakyti.
Tikrai žinau, kaip sunku kažką priimti, kai esi nusistatęs prieš tai ir pasidarai nematomą sieną. Ir labai labai stengiausi skaityti atidžiai ir priimti, kas rašoma. Turbūt sugebėjau minčių įžvelgti daugiau nei autorius turėjo galvoje - ten praktiškai kas antras sakinys man buvo su mintim kažkokia.
Nesistebiu, kad kūrinys yra žiauriai populiarus - gana lengvai skaitosi, viskas smulkiai apgalvota, paprastos (bet svarbios) gyvenimo tiesos pateiktos labai paprastai (net ir aš jaučiuosi supratęs :)).. Tikrai nenoriu varyti ant knygos tik dėl to, kad ji žiauriai populiari, o aš nenoriu sekti paskui masę ar pan.. Bandau suprasti, kodėl man nepatiko. Perskaitęs nepajutau, kad būčiau suvokęs kažką naujo - tos visos mintys ir be knygų ne kartą mano galvoje sukosi. Nenustebčiau jei kažkas dabar mano - “durnius, turbūt nesuprato, kaip galėjo tokia knyga nepatikti, juk ten viskas taip idealu”. Aš nesakau, kad knyga nėra gera - skaitykit, prašom. Tačiau ji ne man - ji saldžiai per graži. Gyvenimas vis tik žiauresnis yra - noriu žiaurumų.
 |  |  |
| Eduard Limonov - Tai aš, Edička | Hunter S. Thompson - Romo dienoraštis | Charles Bukowski - Paštas |
A. Smilgevičiūtė ir Skylė - Uola (tiesiog paprasta, bet graži daina)
Noriu parašyti daug minčių apie nieką ir kartu apie daug ką. Nepatinka - neskaitykite (vis tiek aiškios minties nebus jokios).
***
Aš bandau per daug viską suprasti. Bandau suprasti save, bandau suprasti kitus žmones, bandau suprasti pasaulį.
Ir po galais, kuo daugiau žinau - tuo mažiau suprantu. Kuo daugiau žmonių pažįstu - tuo mažiau juos suprantu. Per didelis mąstymas kenkia - paprastumas veža. Ir tą mintį galėčiau pritaikyti visose gyvenimo srityse.
Keistas daiktas yra žmogus. Taip, žinau, kad visi žmonės yra skirtingi ir visų jų poreikiai labai skiriasi - nereikia man to kartoti dešimt kartų, kai bandau kažką suprasti.
Mano nuomone, praktiškai visi žmonės nori būti mylimi ir suprasti (kas nenori?). Visi turim savo baimių, silpnybių. Visi kažkuo tikim, turim kažkokių idealų ir einam paskui juos.
Ir va čia galima pastebėti kažkokių dalykų. :/ Žmogus nėra tobulas ir toks niekada nebus. Tikrai daug kas siekia kažkokios idealybės, užsibrėžia kažkokias sienas ir lipa per jas. Niekam nereikia tobulų žmonių!
Labai labai retam žmogui patinka, kai ji moko ir kai ji kritikuoja kaip žmogų.
Žmogus siekia tai, ko jam trūksta. Man trūksta supratimo. Ką daryti? Skaityti Froidą ar Nyčę? Galbūt, o kodėl nepamėginus? Negi mane reikia nuteisti už tai, kad bandysiu kažką daryti? Supratingumo, žmonės. Perskaitysiu, atmesiu/priimsiu ir vėl kažką darysiu.
Man nepatinka daug dalykų pasaulyje ir apie juos visus būtų galima garsiai šaukti, bet nuo to laimingesnis netapsiu.
***
Nepriimkit visko per daug rimtai, negalvokit, kad va, dar vienam durneliui stogas važiuoja. Viskas su manim yra pakankamai gerai.
Ir taip, per didelis mąstymas tikrai kenkia. Laimingas tas, kuris nenori nieko suprasti.